Keraminės plytelės: tipai ir savybės

Esant didelei keraminių plytelių įvairovei, sunku išsirinkti tinkamiausias. Atsižvelgdami į ilgametės prekybos keraminėmis plytelėmis patirtį, norime jus supažindinti su keraminių plytelių tipais. Šios žinios padės Jums lengviau apsispręsti pasirenkant ir perkant plyteles.

keramines plyteles eldoris

Plytelės grupuojamos pagal formavimo metodą ir vandens įgeriamumą (absorbciją). Plytelės gali būti formuojamos ekstruziniu metodu arba sausu presavimu. Ekstruziniu būdu pagamintos plytelės neturi tokio preciziško tikslumo, kaip pagamintos sauso presavimo metodu. Dėl savo „netobulumo“ jos prilyginamos rankų darbo plytelėms, o tai suteikia papildomą vertę. Pagal gamybos metodą ekstruzinės plytelės priklauso A plytelių tipui, o gamintos sausu presavimu – B tipui.

Grupuojant pagal vandens įgeriamumą, vandens absorbcija iki 3% laikoma maža (I b grupė), o jos pogrupio iki 0,5% - labai maža (I a grupė). Tarp 3 ir 6% laikoma vidutiniškai maža (II a grupė), o tarp 6 ir 10% - vidutiniškai didelė (II b grupė). Virš 10% absorbcija laikoma didele (III grupė). Norint greitai apytiksliai nustatyti vandens absorbciją ir taip identifikuoti produkto grupę bei tipą, reikia stebėti kaip greitai plytelės sugeria vandenį. Tam reikia užlašinti lašą vandens ant švariai nuvalyto plytelės pagrindo kambario temperatūroje (tarp 150 ir 250C), palaukti 20 sekundžių ir pažiūrėti rezultatą:

- Jeigu pagrindas sugeria vandenį per mažiau nei 20 sekundžių, vadinasi plytelė porėta, III grupės.

- Jeigu pagrindas nesugeria viso vandens per 20 sekundžių ir lieka drėgna dėmė nušluosčius lašą skuduru, vadinasi, plytelė yra mažai porėta, II b grupės.

- Jeigu pagrindas nesugeria vandens per 20 sekundžių ir nelieka drėgnos dėmės nušluosčius lašą skuduru, vadinasi, plytelė neporėta, II a ar I grupių.

Atsižvelgiant į vandens įgeriamumą, plytelės skiriamos į keramines ir akmens masės plyteles.

plyteles igeriamumas

Akmens masė – tai keraminių plytelių tipas sąlyginai neseniai pasirodęs rinkoje ( ispanai pradėjo jas gaminti 1988 metais), Ispanijoje vadinamas gres porcelanico, Italijoje - gres porcellanato, Rusijoje – kamennyj granit. Šios plytelės daugiausia gaminamos iš balto molio. Norint sumažinti jų porėtumą (tuo pačiu ir vandens absorbciją), formavimo metu naudojama didesnė suspaudimo jėga. Kad molis tam pasiduotų, į jį dedami plastifikatoriai ir kiti priedai. Šitaip paruoštos plytelės krosnyse išdegamos aukštesnėje temperatūroje, negu paprastos glazūruotos keraminės plytelės. To pasekoje pasiekiama pagrindinė akmens masės charakteristika, tai labai maža vandens absorbcija - iki 0,5%. (Normatyvinė klasifikacija: ISO 13006 grupė BI a - sausai presuotos keraminės plytelės su labai maža vandens absorbcija E < 0,5%). Ši savybė leidžia plyteles naudoti terasų, lodžijų, laiptų įrengimui po atviru dangumi. Akmens masės plytelės nesugeria drėgmės, todėl nesueižėja (netrupa) prie minusinių temperatūrų. Plytelės stiprumą (tvirtumą) apsprendžia šios charakteristikos: atsparumas lenkimui, atsparumas dilumui, atsparumas įbrėžimui. Šios charakteristikos būtinos tiek vadinamai akmens masei, tiek ir paprastoms glazūruotoms keraminėms grindų plytelėms. Jeigu Jūs grindines plyteles klijuojate savo buto ar nuosavo namo viduje, Jums nebūtina ieškoti akmens masės plytelių. Yra paprastų glazūruotų keraminių grindų plytelių, kurių stiprumo charakteristikos yra ne prastesnės už akmens masės plytelių, bei jos yra pigesnės už analogiškų charakteristikų akmens masės plyteles.

keramines plyteles

Grindinių plytelių charakteristikos:

Atsparumas lenkimui parodo prie kokių apkrovų plytelės lūžta. Šią charakteristiką įtakoja plytelės storis. Gyvenamuose ir visuomeniniuose pastatuose pakanka plytelių, kurių storis yra 8 – 10 mm ir atlaiko ne mažesnę kaip 35N/mm2 apkrovą. Techninėse patalpose naudojamos keraminės plytelės iki 18 – 20 mm kad atlaikytų didesnes apkrovas.

Atsparumo dilumui charakteristika naudojama glazūruotų akmens masės ir paprastų glazūruotų keraminių grindų plytelių glazūros tvirtumui nusakyti. Paprastai naudojama PEI skalė atsparumo dilumui apibūdinti. Ji yra nuo 1 iki 5. Kuo didesnis skaičius, tuo plytelės glazūra atsparesnė dilumui (nenusitrina spalva). Nuosavame name ar bute pilnai pakanka, kad grindinės plytelė turėtų PEI-3. Tokios plytelės taip pat tinka į visuomenines patalpas, kur yra nedidelis žmonių srautas. Kur yra didelis žmonių srautas reikia naudoti plyteles, kurios turi PEI-4 ir PEI-5. Neglazūruotų plytelių paviršiaus dilumui apibūdinti yra nustatoma kiek mm3 paviršiaus prie tam tikrų apkrovos apsukų nusitrina. Yra nustatyti Europos Sąjungos standartai ir gamintojas neturi jų viršyti. Visus šiuos duomenis gali pateikti keraminių plytelių pardavėjai.

peronda-sienines-plyteles

Atsparumas įbrėžimui apibūdina glazūruotos plytelės paviršiaus atsparumą mechaniniam poveikiui (braižymui). Tai aktualu tose visuomeninėse patalpose, kur darbo procese naudojami įvairūs riedmenys ar krovinių perstumdymai plytelių paviršiumi. Šiai charakteristikai apibūdinti naudojama MOHS skalė nuo 1 iki 9. Kuo didesnis skaičius, tuo plytelės glazūra atsparesnė įbrėžimui. Nuosavame name ar bute pilnai pakanka, kad grindinės plytelės turėtų MOHS 5 arba 6. Dauguma gamintojų negamina grindinių plytelių su žemesne charakteristika negu MOHS 6. Į visuomenines patalpas rekomenduojame plyteles ne mažesniu kaip MOHS 8.

Glazūruota grindų plytelė priklauso normų ISO ir EN-UNE grupėms BIb, GL (sausai presuotos keraminės plytelės su maža vandens absorbcija E < 3%, glazūruotos) ir BIIa, GL (sausai presuotos keraminės plytelės su vidutiniškai maža vandens absorbcija 3% £ E < 6%, glazūruotos). Šios plytelės pritaikytos vidaus grindims gyvenamosiose ar komercinėse patalpose.

Sieninės plytelės

Sieninės plytelės – tai tradicinis sausai presuotų, glazūruotų keraminių plytelių, turinčių didelę vandens absorbciją ir gaminamų naudojant vieno arba dviejų degimų procesą, pavadinimas. Sieninės plytelės priklauso normų ISO ir EN–UNE grupei BIII, GL (sausai presuotos keraminės plytelės su didele vandens absorbcija E > 10%, glazūruotos). Dėl šių charakteristikų jos tinka vidinių sienų dangai gyvenamosiose ar komercinėse patalpose. Jos gaminamos iš balto arba raudono molio. Molio spalva neturi įtakos glazūruoto plytelės paviršiaus charakteristikoms. Plytelės yra smulkios ir vienalytės tekstūros. Paviršiai ir briaunos taisyklingi ir gerai užbaigti. Paviršiaus glazūra būna nuo matinės iki blizgios. Plytelių paviršius gali būti glazūruotas arba poliruotas.

sienines-plyteles

Glazūra - tai degimo metu sustiklėjantis sluoksnis, tvirtai prikibęs prie plytelės paviršiaus. Ja sutvirtinami prieš tai užnešti ant plytelės dažų sluoksniai. Glazūros  sudėtis skiriasi nuo pagrindo sudėties. Ji užliejama tarp pirmo ir antro degimo (dviejų degimų procesas) ar prieš degimą (vieno degimo procesas). Tuo būdu plytelės viršus įgyja glazūros išvaizdą bei savybes, kurios gali labai skirtis nuo pagrindo savybių. Paprastai glazūrą lengva atskirti vien pažvelgus ar, bent jau, stebint plytelės skerspjūvį. Plytelės, kurios neturi glazūros sluoksnio, arba neglazūruotos plytelės, gaminamos degant pagrindą, po jo liejimo, vienintelį kartą. Neglazūruotos plytelės viršus turi tas pačias savybes ir išvaizdą kaip ir pagrindas.

Poliravimas - tai paviršiaus apdorojimas, kuris sulygina ir suteikia atsispindintį (veidrodinį) blizgesį plytelės paviršiui. Šis būdas plačiai naudojamas akmens masės plytelėms apdirbti.