Cirkuliaciniai siurbliai
Cirkuliaciniai siurbliai
Šiuolaikinės šildymo sistemos yra ganėtinai sudėtingos tiek dėl įvairių naudojamų šilumos prietaisų, tiek ir dėl didelio kiekio naudojamų jose vamzdžių. Kuo pastarųjų sistemoje dagiau, tuo sudėtingiau šilumnešiui savarankiškai cirkuliuoti vamzdžiais. Būtent tokioms situacijoms išspręsti yra naudojami cirkuliaciniai siurbliai. Jie taip pat neretai gali būti naudojami ir vandentiekio sistemose, kur padeda geriamam vandeniui pasiekti maišytuvus ir čiaupus. Cirkuliacinių siurblių kaina priklauso nuo daugybės techninių parametrų, kurie nurodo tiek įrenginių paskirtį, tiek ir patikimumą bei energijos efektyvumą.
Kam reikalingas cirkuliacinis siurblys?
Šildymo sistemose, vanduo, o tiksliau šilumnešis, juda uždarame kontūre nuo šilumos šaltinio (pav. katilo šulumokaičio) iki vietos, kurioje šiluma yra perduodama patalpoje esančiam orui: radiatoriai, gyvatukai arba grindų šildymo vamzdžiai. Tuomet jis atauštą ir sugrįžta atgal į katilą, ar kitą šilumos įrenginį. Skirtingai nei gravitacinėse sistemose, kuriose šilumnešis juda uždarame kontūre, išnaudojant vien svorio skirtumus tarp šalto ir karšto skysčių, priverstinėse sistemose gravitacijos darbą atlieka cirkuliaciniai vandens siurbliai. Priverstinės sistemos yra gerokai dažnesnis pasirinkimas, nes jų įrengimui nereikia skirti ypatingo dėmesio naudojamų vamzdžių diametrui ir jų montavimui, išlaikant tam tikrus. Cirkuliaciniai siurbliai šildymui padeda gerokai supaprastinti visą procesą, be to jie tinka net ir labai ilgoms sistemoms, kai vien gravitacijos jėgos nepakanka.
Tokie siurbliai savo konstrukcija šiek tiek skiriasi nuo drenažinių ar gręžiniams skirtų prietaisų. Buityje naudojami įrenginiai yra gan kompaktiški. Jie neturi išsiskirti ypatingai dideliu slėgiu ar produktyvumu. Cirkuliacinis siurblys turi būti patikimas ir ilgaamžis, nes jų įprastas darbo ciklas skaičiuojamas ne valandomis ar paromis, bet mėnesiais – tiek kiek trunka šildymo sezonas. Be to šie siurbliai turi pastoviai veikti gan aukštose temperatūrose, kurios šilumnešiuose neretai siekia 80 °С ar net 90 °С. Be to kai kuriais atvejai, kai šilumos perdavimui sistemoje naudojamas ne tik vanduo bet ir kiti skysčiai, cirkuliaciniai siurbliai turi būti atsparūs šilumnešiuose naudojamoms cheminėms jungtims ir priežmaišoms.
Papildomi reikalavimai, keliami šiems įrenginiams yra ekonomiškumas ir žemas triukšmo lygis. Net ir mažas elektrinis variklis, pastoviai veikdamas pusę metų, gali sunaudoti gan daug elektros energijos, tad taupesni įrenginiai tikrai naudojasi didesne paklausa. Tas pats liečia ir tuos, kurie dirba tyliausiai. Juk niekam nepatinka klausytis net ir iš pažiūros nelabai pastebimą siurblio leidžiamą garsą kelis mėnesius iš eilės.
Kaip išsirinkti cirkuliacinį siurblį?
Renkantis cirkuliacinį siurblį reikėtų atkreipti dėmesį į pagrindinius jo techninius parametrus, būdingus šio tipo prietaisams, tokius kaip slėgio aukštis ir našumas. Pastarasis parodo kokį skysčio kiekį siurblys gali perpumpuoti per laiko vienetą. Dažniausiai šis parametras skaičiuojamas klubiniais metrais į valandą. Slėgio aukštis parodo į kokį aukštį siurblio pagalba galiam iškelti šilumnešį, jis įprastai yra matuojamas metrais. Tiek vienas tiek kitas parametras dažniausiai yra paskaičiuojamas ir parenkamas atliekant šildymo sistemos skaičiavimus.
Buitiniai cirkuliaciniai siurbliai nepasižymi labai aukštu našumu, kuris dažniausias siekia 2-4 m3/val., slėgio aukščiui siekiant nuo 4 iki 8 metrų. Kas liečia jų dydžiui, tai jie yra daugmaž unifikuoti. Skirtumas gali būti nebent pajungiamų vamzdžių sriegio diametre, įprasta siekiančiame nuo ½ iki 1 ½ colio. Skirtumas taip pat yra ir siurbliu ilgyje – atstume tarp atvamzdžių, skirtų šilumos sistemos vamzdžių pajungimui. Dažniausiai pasitaikantys variantai yra 180 mm ilgio, tačiau taip pat pasitaiko ir 160 mm,
130 mm ir trumpesni modeliai. Visgi šis rodiklis yra svarbus kai sistemoje yra naudojami metaliniai vamzdžiai. Mūsų laikais kai vis dažniau juos keičia daugiasluoksniai, polimeriniai, kuriuos daug lengviau ir paprasčiau pritaikyti bet kokiam ilgiui, siurblio gabaritai nebėra tokie svarbus.
Visi cirkuliaciniai siurbliai yra skirstomi į du tipus: su šlapiu ir sausu rotoriumi. Buityje dažniausiai yra sutinkami pirmieji. Juose elektrinis variklis yra atvėsinamas ir sutepamas tuo pačiu skysčiu, kurį jis pumpuoja. Šio tipo siurblių konstrukcija pasižymi kompaktiškumu ir paprastumu, nors jų naudingumo koeficientas yra maždaug 50 % žemesnis nei siurblių su sausu rotoriumi. Daugumą įrenginių yra pritaikyti veikti gan aukštose temperatūrose iki 110 °С, tačiau su šaltu vandeniu gali būti šiokių tokių keblumų. Dauguma modelių nėra pritaikyti darbui, kai skystis atšąla iki žemiau nei 10 °С. Tais atvejais, kai dėl kokių nors priežasčių planuojate atjungti šildymą, o vėliau vėl jį paleisti, rekomenduojama naudoti siurblių modelius, kurie geba pumpuoti net ir specialų neužšąlantį skystį, atlaikanti iki -25 °С arba bent -10 °С šaltį.