Židiniai

Židinių tipai pagal kurą

Židinio pasirinkimas neretai priklauso nuo to, ar neturėsite problemų su kuro jam tiekimu. Tai gali priklausyti ir nuo to kur planuojate statyti įrenginį – bute ar name. Jei patalpas tik įrenginėjate, tai kaminui vietą tikrai nesunkiai numatysite, bet jei remontai jau baigti, tai gali būti jau problemiškiau, ypač kalbant apie pajungimą prie dūmtraukio ir kitus darbus. Pagal naudojamą kurą yra išskiriami šie židinių tipai:

• Malkiniai;
• Dujiniai;
• Elektriniai;
• Bio židiniai.

Malkiniai židiniai yra ko gero populiariausi ir labiausias paplitę tarp nuosavų namų šeimininkų. Tačiau norint įrengti tokį židinį, teks pasistengti ir tinkamai paruošti dūmtraukį, nuo kurio priklauso traukos stiprumas ir stabilumas. Jei dūmtraukis bus per ilgas, tai malkos per daug greitai degs, jei per trumpas – dūmai ir suodžiai gali patekti į patalpas dėl nepakankamos traukos. Tad rekomenduojama, kad visus apskaičiavimas atliktų specialistai. Idealiausiu variantu židinio įrengimu reikėtų rūpinti namo statybų metu, tačiau jei prireiktų jį galima įkomponuoti ir vėlesniuose etapuose. Kitos tokio tipo židinių dalys yra ugniadėžė (arba židinio kapsulė) ir portalas. Klasikiniuose modeliuose ugniadėžes daro atviro tipo ir ugnį nuo patalpų skiria tik keliasdešimt centimetrų. Uždari modeliai yra efektyvesni ir saugesni, nes tarp ugnies ir patalpų yra durelės iš grūdinto stiklo arba keramikos, atlaikančios 800 °C temperatūras. Dalis gamintojų židiniuose naudoja savaiminio stiklo valymo technologijas, kurios apsaugo dureles nuo suodžių kaupimosi. Ugniadėžės konstrukcijoje gali būti naudojamos ugniai atsparios plytos arba keramikiniai blokeliai, tačiau didžiojoje dalyje šiuolaikinių modelių yra montuojamos paruoštos konstrukcijos iš ketaus arba plieno.

Portalas – tai židinio „veidas“, jam priklauso visos išorinės konstrukcijos detalės, kurios sukuria visą bendrą židinio vaizdą. Priklausomai nuo ugniadėžės konstrukcijos, portalo sukūrimui naudojamos tokios medžiagos kaip marmuras, granitas, plytos ir smiltainis, o kai kuriais atvejais gali būti naudojamos vientisos plokštės iš medžio (ąžuolo, klevo ir pan.)

Dujiniai židiniai pagrinde skiriasi nuo malkiniu tik ugniadėžės konstrukcija. Jiems taip pat reikia kokybiško dūmtraukio, tačiau jų veikimas priklauso nuo pajungimo prie centrinio dujotiekio. Prie dujinių židinių pranašumų galima priskirti greitas įžiebimas, lengva priežiūra ir aukštas saugumo lygis. Šio tipo židinius neretai montuoja net ir butuose.

Elektriniai židiniai – tai iš esmės elektriniai šildymo prietaisai, primenantys židinius. Juose nėra naudojama atvira liepsna, tad ir dūmtraukio jiems nereikia. Šie įrenginiai pasižymi paprastu naudojimu ir gali veikti bet kur, kur yra elektros lizdas. Darbinę temperatūra elektriniai židiniai pasiekia vos per kelias minutes. Jie gali būti tiek statomi ant grindų arba kabinami ant sienos, pastarųjų storis yra maždaug toks pat kaip skystųjų kristalų televizoriaus. Tam, kad vaizdas būtų kuo labiau primenantis tikrą židinį, gamintojai naudojasi įvairiomis technologijomis. Viena populiariausių yra OptiFlame – kai oro srovės judina specialiai apšviestas šilko juostas.

Bio židiniuose yra naudojamas kuras, kurio degimo metu į aplinka nėra išmetamas anglies dvideginis. Tokiu kuru gali būti bioetanolis arba etilo spiritas. Dėl gan „švaraus“ degimo proceso, tokiems židiniams taip pat nereikalingas dūmtraukis, o degimo proceso palaikymui, pakanka oro, paduodamo per ventiliaciją. Pilnai apšildyti pastatą, tokių įrenginių galingumo nepakaks, tačiau jie gali būti efektyviais papildymais jau turimų šildymo sistemų. Pirmiausia tai bio židiniuose dega tikra ugnis, o antra – visi 100 % šilumos, kuri yra gaunami kuro degimo metu yra naudojami patalpų apšildymui, be praradimų, kurie įprastuose židiniuose išeina į dūmtraukį. Tokio tipo įrenginiai įprastai nebūna dideli ir yra montuojami į sieną arba tiesiog atviru būdu. Jų konstrukcijos ir formos labai tinka prie šiuolaikinių interjerų, tokių kaip „modern“ arba „hi-tech“. Be to tokius židinius drąsiai galima įrenginėti net ir butuose ir turėti tikrą ugnį, nesukant galvos dėl dujotiekių ir dūmtraukių.

Židinių įrengimo būdai

Pagal židinių įrengimo vietą ir būdą, juos galima skirstyti į įmontuojamus, sieninius, kampinius ir saleles. Kiekvienas jų turi savo privalumus ir trūkumus ir pasirinkimas dažnai priklauso nuo turimos vietos ir interjero pageidavimų.

Įmontuojami židiniai užima pakankamai nedaug vietos, nes gali būti įmontuojami į sieną arba daromi kolonos pavidalu, apatinėje jos dalyje yra ugniadėžė, o viršutinėje – dūmtraukis. Įrengimo prasme, šie židiniai yra labai tinkami, jei yra įtraukti į namo projektą. Kitu atveju teks kirsti sienas pačiam židiniui ir įrenginėti papildomą dūmtraukį. Tačiau net ir tai negarantuos gero rezultato, nes reikės tinkamo sienų storio ir kartais reikalaujamų darbų kaštai gali būti gerokai aukštesni nei kitų modelių.

Sieniniai židiniai yra patys tinkamiausi nedidelėms erdvėms, nes visi jų elementai yra montuojami prie kambario sienos. Įvertinus, kad jiems reikia įrengti karščiui atsparias pertvaras, tai praktiškai visa tokių modelių konstrukcija išsikiša iš sienos kontūro. Nežiūrint į tai, sieniniai židiniai yra labai populiarūs tiek kūrenant malkomis tiek dujomis, o jų konstrukcija leidžia juos montuoti net ir pastatytame name. Jų apdailoje galima naudoti pačias įvairiausias medžiagas nuo plytų irki įvairių akmenų ar net keramikos.

Židiniai-salos – tai modeliai, kuriuos dažnai įrenginėja patalpų viduryje, taip sukuriant savotišką oazę, aplink kurią gali susirinkti daug žmonių. Jų pagrindinis privalumas – originalus dizainas. Tačiau energinis efektyvumas pas tokius įrenginius yra gerokai mažesnis, nei kitų židinių. Jų konstrukciją sudaro karščiui atspari aikštelė, talpinama tiesiog ant grindų dangos. Židinio perimetras gali būti su stiklais arba be jų, jei yra poreikis sukurti atviros ugnies efektą. Virš židinio yra montuojamas dūmų surinkėjas, kuris yra apjungiamas prie dūmtraukio. Bendri visos konstrukcijos gabaritai yra gan dideli, kad ją galima būtų montuoti mažesnėse patalpose, tad apie tai reikėtų prisiminti, jei būtent šį modelį norite matyti savo namuose. Taip pat egzistuoja pakabinami židiniai, kurie kabo patalpose, neliečiant grindų. Tokie modeliai ypač tinka skandinaviško stiliaus interjeruose.

Kampiniai židiniai yra ko gero populiariausi ir vieni gražesnių. Jie neužima daug vietos ir yra patogiai montuojami kampuose, taip netrukdydami judėjimui po patalpas. Įrenginėjant tokį židinį, dūmtraukį galima išvedinėti prie bet kurios iš sienų, kurias jis liečia. Kampinis išdėstymas, praktiškai neturi įtakos dizaino sprendimams. Apdailai dažnai naudojamas betonas, akmuo, plytos, kaip ir kitų židinių tipų atveju.

Židinių ugniadėžių konstrukcijos

Tai yra dar vienas būdas skirstyti židinius. Pagrindinė jo esmė – iš kur įmanoma matyti degančią ugnį, ar tik būnant prieš židinį, ar iš kitų pusių taip pat. Dažnai šis rodiklis priklauso nuo to, kiek stiklų yra naudojama židinio ugniadėžės konstrukcijoje.

Vienpusiai židiniai – patys paprasčiausi ir labiausiai paplitę modeliai, pasižymintys aukštu šilumos atidavimu. Palenktos ugniadėžės sienelės atspindį šilumą nuo kuro degimo ir per pagrindines dureles šildo patalpas. Dvipusiams židiniams priklauso kai kurie kampiniai, sieniniai ir salelių modeliai. Juose permatomos dvi ugniadėžės sienelės. Jos gali būti tiek priešingos, tiek ir esančio šalia viena kitos. Toks originalus sprendimas dažnai būna pagrindine priežastimi, dėl kurios žmonės renkasi šiuos židinius. Trijų stiklų židinių konstrukcijos yra savotiškas dizaino sprendimas. Tokie įrenginiai atrodo, lyg akvariumai, kuriuose vietoj žuvelių, „plaukioja“ ugnis.